kryžavinis

×kryžãvinis, -ė adj. (1), kryžavìnis (2) žr. kryžavas: Kryžãvinis buvo rūmas Ds. Rūmas kryžavìnis, durys dubultavos Dkk.

◊ kryžãvinis síeksnis ilgio matas (nuo žemės ligi iškeltos rankos pirštų galų): Duobės bus gal kryžãvinis síeksnis gilumo Ds.